Maistiniai dažikliai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį gerinant įvairių maisto produktų vizualinį patrauklumą. Jie naudojami siekiant padaryti maisto produktus patrauklesnius vartotojams. Tačiau maisto dažiklių naudojimui taikomos griežtos taisyklės ir standartai skirtingose šalyse. Kiekviena šalis turi savo maisto dažiklių naudojimo taisykles ir standartus, o maisto gamintojai privalo užtikrinti, kad jų naudojami dažikliai atitiktų kiekvienos šalies, kurioje parduodami jų produktai, standartus.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Maisto ir vaistų administracija (FDA) reguliuoja maisto dažiklių naudojimą. FDA patvirtino įvairius sintetinius maisto dažiklius, kurie laikomi saugiais vartoti. Tai FD&C raudonasis Nr. 40, FD&C geltonasis Nr. 5 ir FD&C mėlynasis Nr. 1. Šie pigmentai naudojami įvairiuose maisto produktuose, įskaitant gėrimus, konditerijos gaminius ir perdirbtus maisto produktus. Tačiau FDA taip pat nustato didžiausius leistinus šių dažiklių kiekius skirtinguose maisto produktuose, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas.
ES maisto dažiklius reguliuoja Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Europos maisto saugos tarnyba vertina maisto priedų, įskaitant dažiklius, saugą ir nustato didžiausius leistinus jų naudojimo maisto produktuose kiekius. ES patvirtina kitokį maisto dažiklių rinkinį nei JAV, o kai kurie JAV leidžiami dažikliai gali būti neleidžiami ES. Pavyzdžiui, ES uždraudė naudoti tam tikrus azodažus, tokius kaip saulėlydžio geltonasis (E110) ir Ponceau 4R (E124), dėl galimo pavojaus sveikatai.
Japonijoje maisto dažiklių naudojimą reguliuoja Sveikatos, darbo ir gerovės ministerija (MHLW). Sveikatos, darbo ir gerovės ministerija yra sudariusi leidžiamų maisto dažiklių sąrašą ir nurodanti didžiausią leistiną jų kiekį maisto produktuose. Japonija turi savo patvirtintų dažiklių rinkinį, kai kurie iš jų gali skirtis nuo patvirtintų JAV ir ES. Pavyzdžiui, Japonija patvirtino gardenijos mėlynojo pigmento, natūralaus mėlynojo pigmento, išgaunamo iš gardenijos vaisių, kuris kitose šalyse nėra dažnai naudojamas, naudojimą.
Kalbant apie natūralius maisto dažiklius, vis labiau populiarėja augaliniai pigmentai, gauti iš vaisių, daržovių ir kitų natūralių šaltinių. Šie natūralūs dažikliai dažnai laikomi sveikesnėmis ir ekologiškesnėmis alternatyvomis sintetiniams dažams. Tačiau net ir natūraliems pigmentams taikomos tam tikros taisyklės ir standartai skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, ES leidžia naudoti burokėlių ekstraktą kaip maisto dažiklį, tačiau jo naudojimui taikomi specialūs grynumo ir sudėties reglamentai.
Apibendrinant, pigmentų naudojimas maiste yra griežtai reglamentuojamas ir standartizuojamas skirtingose šalyse. Maisto gamintojai privalo užtikrinti, kad jų naudojami dažikliai atitiktų kiekvienos šalies, kurioje parduodami jų produktai, standartus. Tam reikia atidžiai apsvarstyti patvirtintų pigmentų sąrašą, jų didžiausius leistinus lygius ir visus konkrečius jų naudojimo reglamentus. Nesvarbu, ar jie sintetiniai, ar natūralūs, maisto dažikliai vaidina svarbų vaidmenį maisto vizualiniame patrauklume, todėl svarbu užtikrinti jų saugą ir atitiktį vartotojų sveikatos apsaugos reglamentams.
Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 28 d.