Sušiai, kaip tradicinės japonų virtuvės atstovas, iš regioninio delikateso išsivystė į pasaulinį maitinimo reiškinį. Jų rinkos dydis, regioninis modelis ir inovacijų tendencijos pasižymi šiomis pagrindinėmis savybėmis:
Ⅰ. Pasaulinės rinkos dydis ir augimas
1. Rinkos dydis
Pasaulinės suši restoranų ir kioskų rinkos dydis 2024 m. pasiekė 14,4 mlrd. JAV dolerių ir tikimasi, kad 2035 m. jis išaugs iki 25 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimo tempas (CAGR) sieks 5,15 %. Šiame rinkos segmente dominuoja valgymo vietoje paslaugos (jų vertė 2024 m. siekė 5,2 mlrd. JAV dolerių), tačiau sparčiausiai auga išsinešimo ir pristatymo paslaugos – tikimasi, kad 2035 m. jos pasieks atitinkamai 7,9 mlrd. ir 7,8 mlrd. JAV dolerių, o tai rodo patogumo poreikį.
2. Augimo varikliai
Sveikos mitybos tendencija: 45 % pasaulio vartotojų aktyviai renkasi sveiką mitybą, o sušiai tapo pirmuoju pasirinkimu dėl mažo kalorijų kiekio ir gausaus omega-3 riebalų rūgščių kiekio. Greito maisto (QSR) modelio plėtra: Sušių kioskai ir išsinešimo paslaugos skatina augimą. Tikimasi, kad QSR per ateinančius penkerius metus augs 8 % per metus. Pavyzdžiui, „Poke Bar“ ir „Sushi Train“ Jungtinėse Valstijose aptarnauja miesto gyventojus per savitarnos užsakymo kioskus. Globalizacija ir kultūrinė integracija: Japonų virtuvė populiari visame pasaulyje, sušių vartojimas Brazilijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse gerokai išaugo, o tokie prekių ženklai kaip „Nobu“ skatina aukščiausios klasės patirties internacionalizaciją.
II. Regioninė rinkos struktūra
1. Šiaurės Amerika (didžiausia rinka)
Įvertinta 5,2 mlrd. JAV dolerių 2024 m. ir tikimasi, kad 2035 m. ji pasieks 9,2 mlrd. JAV dolerių, o metinis augimo tempas sieks 7 %. Dominuoja Jungtinės Valstijos: tokiuose miestuose kaip Niujorkas ir Los Andželas yra ir aukštos klasės „Omakase“, ir ekonomiškų sušių, pagamintų ant konvejerio juostų, o išsinešimo platformų populiarumas išaugo. Iššūkiai: tiekimo grandinė priklauso nuo importuojamų jūros gėrybių, o kainos labai svyruoja.
2. Europa
2024 m. ši vertė siekė 3,6 mlrd. JAV dolerių, o prognozuojama, kad 2035 m. ji sieks 6,5 mlrd. JAV dolerių. Vokietijai tenka 35 % šios dalies (didžiausia Europoje), o Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei – iš viso 25 %. Veganiškų sušių paklausa išaugo, o tokie miestai kaip Londonas ir Berlynas skatina vietines inovacijas (pvz., sušius, kuriuose naudojami vietiniai ingredientai).
3. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (tradicinis centras ir kylanti varomoji jėga)
Japonija: technologinių inovacijų lyderė, turinti populiarią automatizavimo įrangą (6 ryžių kamuoliukai suformuojami per 1 sekundę), tačiau vietinės rinkos persotinimas privertė ją plėstis į užsienį. Kinija: Rytų Kinija sudaro 37 % parduotuvių (daugiausia Guangdonge ir Dziangsu), o vartojimas vienam gyventojui daugiausia nesiekia 35 juanių (tai sudaro daugiau nei 50 %). Japonijos prekės ženklo plėtra: „Sushiro“ planuoja per 3 metus atidaryti 190 parduotuvių Kinijoje; „Hama Sushi“ parduotuvių skaičius išaugo nuo 62 iki 87, o pirmosios parduotuvės Pekine mėnesiniai pardavimai siekia 4 mln. juanių. Raktas į lokalizaciją: „KURA“ pasitraukė iš Kinijos dėl nešviežių ingredientų ir aukštų kainų, o tai rodo, kad sėkmingos įmonės turi prisitaikyti prie vietos skonių (pvz., pridėti karšto maisto). Pietryčių Azija: Singapūras ir Tailandas tapo naujais augimo taškais, kuriuose įsitvirtino tokie aukštos klasės prekių ženklai kaip „Shinji by Kanesaka“.
4. Besivystančios rinkos (Viduriniai Rytai, Lotynų Amerika)
Artimieji Rytai pristatė sušių prekės ženklus per „Belt and Road“ iniciatyvą (pvz., „Zuma“ Dubajuje), o Lotynų Amerikai atstovauja Peru restoranas „Osaka“, integruojantis vietines jūros gėrybių naujoves.
III.Vartojimo tendencijos ir produktų inovacijos
1. Produktų įvairinimas
Sveikata ir augalinė transformacija: veganiškuose sušiuose naudojamas tofu ir augaliniai jūros gėrybių pakaitalai, o tokie prekių ženklai kaip „Yo! Sushi“ optimizuoja natrio kiekį ir ekologiškus ingredientus. Gaminimo stilių diferenciacija: tradiciniai sušiai yra populiarūs, Vakaruose populiarūs mišrūs sušiai (pvz., avokado suktinukai), o individualius poreikius atitinkantys sušiai atitinka individualius poreikius. Scenos inovacijos: sušių gaminimo kursai ir žaidimų pagrindu sukurta vakarienė („Sushi Lang APP“ laimingasis lošimas) pagerina patirtį.
2. Technologijomis pagrįstas efektyvumas
Automatizuotos įrangos populiarinimas: robotai sušių virėjai pagerina standartizacijos lygį, o skaitmeninės konvejerių juostų sistemos sumažina darbo sąnaudas (ne visas darbo laikas sudaro 70 %). Tiekimo grandinės lokalizavimas: „China Sushi Lang“ naudoja Šandongo foie gras ir Daliano jūros ežius, taip sumažindama sąnaudas 40 %; Sindziango lašiša pakeičia importo paklausą.
IIIPramonės iššūkiai ir atsakas į juos
1. Tiekimo grandinė ir sąnaudų spaudimas
Aukštos kokybės jūros gėrybių kaina sudaro 30–50 % veiklos sąnaudų, o geopolitiniai konfliktai (pvz., Kinijos ir JAV prekybos karas) didina importo kainas. Atsako strategija: įkurti regioninius gamybos centrus (pvz., Fudziano unguriai sudaro 75 % kinų ir japonų restoranų) ir įpareigoti vietos tiekėjus.
2. Atitiktis reikalavimams ir tvarumas
Maisto saugos rizika: žalios jūros gėrybės turi būti griežtai tikrinamos. Kinijai atnaujinus vandens produktų importą už 10 Japonijos prefektūrų ribų, muitinės formalumų atlikimo laikas pailgės 3–5 dienomis, o atitikties išlaidos padidės 15 %. Aplinkos apsaugos praktika: skatinama biologiškai skaidžios pakuotės ir maisto tvarkymas be atliekų, o 62 % vartotojų renkasi tvariai auginamas jūros gėrybes.
3. Intensyvi rinkos konkurencija
Rimtas homogeniškumas: vidutinės ir žemos kainos segmentų vartojimas vienam gyventojui sumažėjo iki mažiau nei 35 juanių, o aukštos klasės segmentai remiasi diferenciacija (pvz., „Omakase“ rinkiniai). Svarbiausias būdas įveikti aklavietę: pirmaujančių prekių ženklų susijungimai ir įsigijimai (pvz., derybos dėl „Sushiro“ ir „Genki Sushi“ susijungimo), o maži ir vidutiniai prekių ženklai orientuojasi į segmentuotus scenarijus (pvz., prekybos centrų suši paviljonai).
ⅤAteities perspektyvos
Augimo varikliai: technologijų sąnaudų mažinimas (automatizuota įranga), sveikatos inovacijos (augaliniai, mažai kalorijų turintys meniu) ir besivystančios rinkos (Pietryčių Azija, Artimieji Rytai) – tai trys pagrindinės kryptys. Ilgalaikė tendencija: Suši globalizacijos esmė yra „lokalizacijos galimybių + tiekimo grandinės atsparumo“ konkurencija – sėkmingi žaidėjai turi subalansuoti tradicinius įgūdžius ir vietos skonius, kartu pelnydami pasitikėjimą ir užtikrindami tvarumą. Tikimasi, kad nuo 2025 iki 2030 m. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas išlaikys sparčiausią augimo tempą (CAGR 6,5 %), po jo seks Šiaurės Amerika ir Europa, o besivystančių rinkų potencialas dar nėra atskleistas.
Melisa
Pekino laivų eksploatavimo bendrovė
„WhatsApp“: +86 136 8369 2063
Žiniatinklis: https://www.yumartfood.com/
Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 7 d.